„Taika yra visų, ne vien dabartinių lyderių. Bergždžia prašyti didžiųjų taikos, jei jos nekuria mažieji, savo kukliomis pastangomis. Visų mūsų likimas yra surištas, tiek vienų, tiek kitų“. Šiais žodžiais Jeruzalės patriarchato administratorius arkivyskupas Pizzaballa kreipėsi į tikinčiuosius Dievo Gimdytojos iškilmės Mišiose pirmadienį. Arkivyskupas, administruojantis lotynų patriarchato bažnyčias Šventojoje Žemėje, priminė visos katalikų bendruomenės pareigą darbuotis vardan taikos.
Pasak ganytojo, tai ką padarome savo mažoje aplinkoje ir šeimoje yra įnašas, bendradarbiavimas ir dalyvavimas toje taikoje, kurią didieji yra pašaukti įgyvendinti. „Būdami ganytojai taip pat mes turime skelbti taiką, o tai reiškia dalytis taika, ją perduoti, skelbti. Mumyse esanti taikos malonė yra Taikos Kunigaikštis; jei Jis tikrai mumyse, tada negalime Jo neskelbti savo nusistatymu, būdu kuriuo gyvename ir kuriame šeimą, visuomenę, ugdome jaunimą, vykdome parapijinę veiklą, politinius veiksmus“.
Didieji niekuomet nesukurs taikos, jei mažieji jau dabar negyvens taika. Taikos sukūrimui neužtenka pasmerkti jos nebuvimo, o reikia drąsos, nepaisant visko, ją kurti. „Turime sukurti tai, ką kaip ganytojai, pamatėme ir išgirdome, tai, kad jau mumyse jau yra gyvenimo patirtis“.
Jeruzalės arkivyskupas kvietė atsiverti žavesiui: žavėtis vykdomais tiek dideliais, tiek mažais veiksmais, liudijančiais meilę, dalijimąsi, svetingumą, brolybę ir taiką. Kaip niekad svarbu žavėtis ir švęsti šiuos momentus, nes suteikia viltį, leidžia pamatyti, kad nepaisant visko, gyvenimas tęsiasi, kad jame yra meilė, kurios reikia visiems mums.
Dievo Gimdytoja Marija šiandien mus moko, kad taika niekam nėra nuosava. Taikai gyvybiškas mūsų gebėjimas klausytis kito, atsižvelgti į kito viziją, atverti mūsų pačių žvilgsnį ir širdį kitam. Taikos nesukuriam vien tuo, ką patys manom ir darom. Mums kito reikia tokio, koks yra, o ne kokio norime mes. Kitas visuomet gali daug kuo mus pamokyti. Toks supratimas padės mums išvengti klaidingos prielaidos, jog tik mes privalome pamokyti kitus, kaip kuriama taika.
Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa yra italas pranciškonas, Jeruzalės lotynų katalikų patriarchato Apaštališkasis administratorius ir Arabų regiono lotynų katalikų vyskupų konferencijos (CELRA) vicepirmininkas. Konferenciją sudaro katalikiškų vyskupijų ganytojai iš Izraelio, Palestinos, Jordanijos, Kipro, Irako, Džibučio, Somalio, Libano, Egipto, Sirijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Omano, Jemeno, Saudo Arabijos, Kuveito ir Kataro. Arkivyskupas Pizzaballa gyvena Šventojoje Žemėje nuo 1990 metų, įstojo į Šventosios Žemės kustodiją 1999 metais, tapo 167-ju Šventosios Žemės Kustodu 2004 metais, šiose pareigose be daugelio kitų svarbių uždavinių dvylika metų buvo atsakingas už Šventosios Žemės „Status Quo“ išlaikymą.
„Status Quo“ jau daugiau kaip 250 metų užtikrina Šventosios Žemės krikščionių bendruomenių tarpusavio santarvę Jeruzalėje. Pagal „Status Quo“ sistemą, sukurtą Osmanų imperijos laikotarpiu, visoms pagrindinėms konfesinėms grupėms maždaug proporcingai paskirstytas maldos laikas pagrindinėse Jeruzalės šventovėse. Apie „Status Quo“ svarbą kalbama trylikos Jeruzalėje reziduojančių Šventosios Žemės Bažnyčių patriarchų, arkivyskupų, vyskupų, savųjų bendruomenių galvų 2017 metų Kalėdų žinioje. Ganytojai ypač akcentavo tarptautinėje politikoje vėl visu aštrumu iškilusį Jeruzalės statuso klausimą. Jis iškilo po to, kai JAV prezidentas gruodžio 6 dieną paskelbė norįs perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, šią pavadinant Izraelio „sostine“.
Pasak trylikos Jeruzalės krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių vadovų, „bet kuri išskirtinė politinė pretenzija į Jeruzalę naikins tikrąją miesto esmę ir požymius, naikins mechanizmą, kuris išlaikė taiką per amžius. Bandymas pasisavinti šventąjį Jeruzalės miestą ar jį apriboti vien pagal savo kriterijus yra kelias į labai tamsią tikrovę“.
Jeruzalės krikščionių ganytojai Kalėdų žinioje prašė „išsaugoti šventojo Jeruzalės miesto „Status Quo“ tol, kol bus pasiektas taikos susitarimas tarp Izraelio ir Palestinos, pagal tarptautinę teisę. Šventosios Žemės krikščionys žino, kad jų buvimas ir liudijimas glaudžiai susiję su šventosiomis vietomis, jų buvimu susitikimų vietomis tarp skirtingų tikėjimų žmonių. Tai šventosios vietos suteikė visam regionui prasmę, kurią turi šiandien.“
Popiežiai ir Šventojo Sosto diplomatija nuosekliai rėmė ir remia specialų Jeruzalės statusą, atsižvelgiant į jos sakralią reikšmę žydams, krikščionims ir musulmonams, į universalią religinę ir kultūrinę vertę visai žmonijai. „Šventasis Sostas nori dar kartą patvirtinti istorinį Jeruzalės „Status Quo“, atitinkamai JT rezoliucijoms, ir atmeta bet kokia vienpusę priemonę jam pakeisti. Laisva prieiga prie sakralių vietų turi būti užtikrinta visiems trijų monoteistinių religijų išpažinėjams“, pareiškė spalio 20-ąją Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, arkivyskupas Bernardito Auza. Tą patį pakartojo popiežius Pranciškus gruodžio 6 dienos bendrojoje audiencijoje: „Negaliu nutylėti savo didelio susirūpinimo pastarosiomis dienomis susidariusia padėtimi. Kreipiuosi karštu raginimu, kad visi gerbtų miesto „Status Quo“, suderinamai su Jungtinių Tautų rezoliucijomis“.
Popiežius Pranciškus Kalėdų žinioje miestui ir pasauliui „Urbi et orbi“ kalbėdamas apie didėjančią įtampą tarp izraeliečių ir palestiniečių meldė „Viešpatį taikos Jeruzalei ir visai Šventajai Žemei“ prašydamas, „kad nusvertų noras atkurti dialogą ir pagaliau būtų pasiektas derybinis sprendimas, leidžiantis koegzistuoti dviem valstybėms, su jų pačių nustatytomis ir tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis“.
Tuo metu politiniai poslinkiai Izraelyje verčia manyti, jog kai kurios politinės jėgos visais įmanomais būdais siekia palaidoti derybinį sprendimą, kuris leistų koegzistuoti dviem valstybėms. Izraelyje vadovaujančios Likudo partijos centrinis komitetas vienbalsiai paprašė prijungti prie Izraelio valstybės visas žydų kolonijas Vakarų krante. Jeruzalės katalikų patriarchato kunigas Raed Abusahliah, buvęs Jeruzalės „Caritas“ direktorius, įsitikinęs, jog prašymas aneksuoti kolonijas Vakarų krante, nors yra nesaistantis premjero vyriausybei, tačiau patvirtina, jog ketinama atmesti dviejų valstybių sprendimą ir visus Osle pasiektus susitarimus. Tai pasekmė JAV vyriausybės įžiebtos „žalios šviesos“ Izraeliui po to, kai Jeruzalę pripažino kaip Izraelio sostinę, pareiškė katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ Jeruzalės katalikų kunigas.
Pasak jo, po JAV prezidento Trumpo paskelbto apsisprendimo JAV nebėra patikinimas derybinio sprendimo tarpininkas. Tačiau faktiškai „palaidojamas“ visas taikos procesas, paremtas formulės „dvi tautos, dvi valstybės“. Į tai turės atkreipti dėmesį taip pat Palestinos Išsivadavimo organizacijos centrinis komitetas, susirinksiantis į posėdį sausio 14 dieną. (Vatikano radijas)
